Courses

Nauji mokslo pasiekimai ląstelių ir molekulių biotechnologijų srityje paskatino pažangios terapijos kūrimą [1]. Ši besiformuojanti biomedicinos sritis suteikia vilčių pagydyti žmogaus organizmo ligas, kurios dar neseniai buvo laikomos nepagydomomis, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei prailginti gyvybę. Pirmas mokslinis straipsnis, aprašantis kamienines (hemopoetines) ląsteles pasirodė 1961 metais [2]. Jis ir pradėjo kamieninių ląstelių tyrimų erą, o […]

Antonas Čechovas svajojo pamatyti, kaip atrodys medicina po šimto metų, t.y. mūsų laikais. Įdomu, kaip sektųsi rašytojui glaustai paaiškinti pastarojo šimtmečio pagrindinius medicinos mokslo pasiekimus? Nuo ko reikėtų pradėti? Antibiotikai, vakcinacija, organų transplantacija, genomo sekvenavimas…  Visi šie pasiekimai, suprantama, yra efektingi, tačiau tai viso labo tik priemonės, kuriomis buvo siekiama rezultato. O rezultatas tikrai įspūdingas […]

SANTRUMPOS ADMA − asimetrinis dimetil-L-argininasAKJO − vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijaATP − adenozintrifosfatasBPD − bendrasis perfuzijos defektasCCS − Kanados širdies ir kraujagyslių draugija (angl. Canadian Cardiovascular Society)cGMP − ciklinis guanidinmonofosfatasDDD − didelės dobutamino dozėsDKM − dobutamino krūvio mėginysDVI − dobutamino echokardiografijos vertinimo indeksaseNOS − endogeninio azoto monoksido sintazė FGF – fibroblastų augimo faktorius Gd − gadolinisMDD […]

Proteomika Proteomika – tai kompleksinė mokslo sritis, analizuojanti baltymų ekspresiją, funkcijas ir sąveikas gyvuose organizmuose. Baltymai yra esminė gyvybės dalis, susijusi su praktiškai visomis ląstelių funkcijomis. Terminas „proteomika“ pradėtas naudoti nuo 1997 metų pagal analogiją su genomika – genomo tyrimų visuma. Kadangi proteomika susijusi su plataus masto baltymų (proteomo) tyrimais, proveržis įvyko nusekvenavus visą žmogaus […]

Pastaruoju metu Europos Sąjunga skatina ir remia naujoviškų vaistų iniciatyvas tam, kad būtų paspartintas naujų vaistų nuo tokių ligų, kaip vėžys, uždegiminės ir infekcinės ligos, paieškos ir kūrimas. Šiuo metu taikomų biotechnologijų produktai daugiausia naudojami diagnostikai (monokloniniai antikūnai), terapijai (kamieninės ląstelės) ir prevencijai ( vakcinos).  Antikūnai Antikūnai yra plačiai taikomi eksperimentinėje biologijoje, medicinoje, biomedicininiuose moksliniuose […]

Etnomedicininės žinios apie augalų vartojimą gydymui ir sukaupta tūkstantmečių patirtis suteikė daug pagreičio šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos progresui, nors ir buvo naudojamos sporadiškai. Vis dėlto, tokios žinios ir patirtis nuolat nyksta dėl staigios industrializacijos ir etninės kultūros bei papročių praradimo. Etnomedicininės žinios iki šiol nėra lengvai ar patogiai pasiekiamos, jų nemokoma mokyklose, universitetuose. Tik šiek […]

Tai yra lėtinės ligos, pažeidžiančios smegenų nervines ląsteles ir sukeliančios ryškų smegenų cholinerginį sutrikimą ir pasireiškiančios atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos, judėjimo sutrikimais. Tai dvidešimtojo amžiaus daugiausia protinio darbo žmonių ligos – Alzheimerio liga, Parkinsono liga, Huntingtono liga, amiotrofinė šoninė sklerozė. Jos turi panašius ląstelinius ir molekulinius išsivystymo mechanizmus. Parkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti […]

Įvadas Regeneracija yra biologinės savireguliacijos procesas, kurio metu organizmas sugeba atkurti ląsteles, organus arba atnaujinti jų funkciją (Baptista ir Atala, 2014). 1992 metais L. Kaiser pasiūlė „regeneracinės medicinos“ terminą. Šis terminas apibūdina procesą, kurio metu pažeistos ląstelės yra pakeičiamos sveikomis ląstelėmis. Regeneracijai ypač svarbios kamieninės ląstelės (KL). Šios ląstelės užtikrina normalią audinio regeneraciją, pakeisdamos degeneravusias jo […]

Rekombinantinių baltymų produkavimo principai Terapiniai baltymai iš pradžių buvo išskirti iš žmogaus audinių arba kraujo, pavyzdžiui, kraujo krešėjimo faktoriai ir žmogaus serumo albuminas iš plazmos, insulinas iš kasos ir gliukocerebrozidazė iš placentos. Tačiau baltymų išskyrimas iš audinių (gyvūno arba žmogaus) turi tam tikrų trūkumų, kadangi išskiriami nepakankami biologinės medžiagos kiekiai, kurių neužtenka pramoninei produkcijai. Be […]

Remiantis kloninės selekcijos teorija žinoma, jog kiekviename gyvame organizme yra tik keletas svarbiausių imuninės sistemos ląstelių – T ir B limfocitų, specifinių vienam konkrečiam antigenui. Todėl jų funkcijų tyrimas po antigeninės stimuliacijos gyvame organizme yra techniškai sunkiai įvykdomas. Pagrindinės mūsų žinios apie ląstelinius ir molekulinius procesus, vykstančius organizme po antigeno patekimo, gautos iš modelinių sistemų, […]